Tikras rotorius turi ne tik pavienį disbalansą, teoriškai turi jų begalinį skaičių, išdėstytų atsitiktinai išilgai rotacijos ašiai.Šitie gali būti pakeisti dvejais disbalansais (pažymėtais rodyklėmis) dviejose atsitiktinose plokštumose, kurios paprastai turi įvairius dydžius ir kampines padėtis. Tokia disbalanso padėtis gali būti visiškai apibūdinta tik rotacijos metu, ir todėl vadinama dinaminiu disbalansu. Gali būti paskirstytas į statinį ir momentinį disbalansą, dėl ko vienas arba kitas gali tapti pagrindiniu disbalansu.
Reikalingos dvi pataisymo plokštumos, kad visiškai pataisytų dinaminį disbalansą. Dinaminis disbalansas atsiranda praktiškai visuose rotoriuose. Dėl to, naudojamos ir vertikaliosios, ir horizontaliosios balansavimo mašinos.